Edukacinis projektas „Matematikos pėdsakais klasikinės skulptūros link. Magdalena Abakanowicz“

Projektu „Matematikos pėdsakais klasikinės skulptūros link. Magdalena Abakanowicz“ („Śladami matematycznymi w kierunku klasycznej rzeźby. Magdalena Abakanowicz”) siekėme supažindinti mokinius su vienos iškiliausių šiuolaikinės Lenkijos menininkių gyvenimu ir kūryba, aplankydami su jos biografija, Lenkijos menu ir kultūros paveldu susijusias vietas.
Pirmajame projekto etape gimnazijoje aptarėme Magdalenos Abakanowicz kūrybą, analizavome jos darbuose atsiskleidžiantį ritmą, formų pasikartojimą ir jų išdėstymą erdvėje, ieškojome sąsajų su matematika. Įgyvendindami projektą mokiniai turėjo galimybę pažinti meno ir matematikos sąveiką, gilinti žinias apie Lenkijos istoriją bei atrasti kultūrinio turizmo galimybes. Projekto maršrutas apėmė svarbiausias su menininkės gyvenimu ir kūryba susijusias vietoves: Varšuvą, Falentus, Vroclavą ir Jelenią Gurą.
Projektą pradėjome spalio 20 dieną apsilankymu profesorės Magdalenos Abakanowicz namuose ir istorinėje kūrybinėje dirbtuvėje Varšuvoje, Bžovos gatvėje 1. Čia įsikūrusi Magdalenos Abakanowicz Kosmowskos ir Jano Kosmowskio fondo veikla skirta menininkės kūrinių, archyvo ir jos gyvenimą bei kūrybinę veiklą liudijančių dokumentų išsaugojimui.
Fondo atstovai mokiniams papasakojo apie menininkės gyvenimą, kūrybinius ieškojimus ir jos meno raidą – nuo meninių tekstilės kūrinių iki monumentalių skulptūrų. Tai buvo ypatingas susitikimas su vienos žymiausių šiuolaikinės Lenkijos menininkių gyvenimu ir kūrybiniu palikimu.
Apsilankymo metu apžiūrėjome eksponuojamus meno kūrinius ir dokumentinę medžiagą, atskleidžiančią menininkės kūrybinį kelią, sužinojome, kaip gimė žymiausi jos darbai. Ypatingą dėmesį skyrėme abakanams – iš pluoštinių medžiagų sukurtoms erdvinėms kompozicijoms, taip pat skulptūrų ciklams, vaizduojantiems žmogaus figūras. Šis apsilankymas leido geriau pažinti menininkės kūrybinį procesą, jos darbo metodus ir savitą požiūrį į meną.
Fondo valdybos direktorė Magdalena Grabowska pabrėžė, kad Magdalenos Abakanowicz kūryboje net paprasčiausios medžiagos gali tapti stiprių emocijų ir universalių apmąstymų apie žmogų, vienatvę, bendruomeniškumą bei laiko tėkmę išraiška.
Varšuvoje taip pat aplankėme Nacionalinį muziejų ir Dailės akademiją, kurioje Magdalena Abakanowicz studijavo 1950–1954 metais. Apžiūrėjome kūrinį „Rozdroże 2010“, lydimi gido susipažinome su Varšuvos senamiesčiu.
Vaikščiodami Krokuvos priemiesčio gatve, atkreipėme dėmesį į architektūros proporcijas, erdvės ašis ir kompozicinių elementų ritmą. Taip matematikos žinias pritaikėme stebėdami mus supančią aplinką ir ieškodami matematinių dėsningumų architektūroje.
Povonzkų (Powązki) kapinėse uždegėme žvakutes prie Magdalenos Abakanowicz Kosmowskos ir Jano Kosmowskio, Jano Olszewskio bei kitų iškilių Lenkijos asmenybių kapų. Varšuva mums atsiskleidė kaip miestas, kuriame susipynė menininkės studijų metai, kūrybinė branda ir paskutinysis gyvenimo tarpsnis.
Kitą dieną vykome per Falentus – vietovę, susijusią su Magdalenos Abakanowicz gyvenimu. Vėliau su gidu pažinome Vroclavą, o Nacionaliniame muziejuje dalyvavome edukaciniame susitikime su menu.
Čia dar kartą apžvelgėme svarbiausius menininkės kūrybos pokyčius ir jos meninės kalbos raidą. Tekstilė jos kūryboje pamažu peržengė įprastos plokštumos ribas ir virto erdvinėmis skulptūrinėmis kompozicijomis. Monumentalūs abakanai tapo savarankiškais erdvės objektais, o tokios medžiagos kaip sizalis, džiutas, medis, metalas ir bronza menininkei suteikė plačias galimybes išreikšti savo idėjas.
Kelionės metu taip pat aplankėme Karpaczą ir Jelenią Gurą. Jelenios Guros Meno parodų biure anksčiau buvo surengta Magdalenos Abakanowicz skulptūrų paroda. Jelenios Guros skaitmeninėje bibliotekoje saugomas ir 2002 metais sukurtas 19 minučių trukmės filmas „Magdalena Abakanowicz“, kurį dar planuojame peržiūrėti.
Svarbi projekto dalis – pažintis su pasirinktais menininkės kūriniais, aplankytų vietų dokumentavimas ir mokinių skatinimas savarankiškai domėtis šiuolaikiniu menu. Viešnagė Karpacze suteikė galimybę kultūrinį pažinimą derinti su kalnų kraštovaizdžio atradimais. Tai buvo ir proga susimąstyti apie žmogaus bei gamtos ryšį – temą, kurią galima įžvelgti įvairiose Magdalenos Abakanowicz kūrybos interpretacijose.
Pagrindiniai projekto dalyviai – mokiniai, besidomintys Lenkijos istorija ir kultūra. Įgyvendindami projektą „Matematikos pėdsakais klasikinės skulptūros link. Magdalena Abakanowicz“, praplėtėme savo žinias apie menininkės kūrybą, ugdėme meninį jautrumą, giliau pažinome jos asmenybę ir kūrybinį palikimą. Kartu įsitikinome, kokia svarbi yra kultūros paveldo apsauga ir išsaugojimas ateities kartoms.
Šis projektas dar kartą parodė, kad menas nėra vien muziejuose eksponuojami kūriniai. Pažinimas gali virsti kelione per vietas, istoriją ir asmenines patirtis, padedančias geriau suprasti žmogų, jo kūrybą ir mus supantį pasaulį.
Nuoširdžiai dėkojame Jano Olszewskio vardo fondui „Pagalba lenkams Rytuose“ už paramą įgyvendinant projektą. Ypatingą padėką reiškiame Magdalenos Abakanowicz fondo valdybos direktorei Magdalenai Grabowskai už suteiktą galimybę apsilankyti menininkės namuose ir kūrybinėje dirbtuvėje Varšuvoje.
Taip pat dėkojame Trakų gimnazijos administracijai už sudarytas sąlygas įgyvendinti projektą ir organizuoti edukacinę kelionę į Lenkiją.

     Projekt „Śladami matematycznymi w kierunku klasycznej rzeźby. Magdalena Abakanowicz” miał na celu przybliżyć życie i twórczość jednej z najwybitniejszych polskich artystek współczesnych poprzez poznawanie miejsc związanych z jej biografią, polską sztuką oraz dziedzictwem kulturowym.                                                                                                      

W pierwszym etapie projektu w gimnazjum rozmawialiśmy o twórczości Magdaleny    Abakanowicz i zrobiliśmy analizę rytmu i powtarzalności form w przestrzeni pod kątem matematyki. Podczas realizacji projektu uczniowie poznali połączenie edukacji artystycznej, historię Polski i regionalnej turystyki kulturowej.  Projekt objął i połączył najważniejsze miejscowości związane z życiem Magdaleny Abakanowicz: Warszawę, Falenty, Wrocław, Jelenią Górę.Realizację projektu „Śladami matematycznymi w kierunku klasycznej rzeźby. Magdalena Abakanowicz” rozpoczęliśmy 20 października b.r. od zwiedzania Domu i Historycznej Pracowni prof. Marty Magdaleny Abakanowicz. Fundacja Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego znajduje się w Warszawie przy ul. Bzowej 1.
Fundacja opiekuje się dziełami artystki, archiwum oraz dokumentacją życia i działalności twórczej. Przedstawiciele Fundacji zapoznali uczniów z historią artystki, jej inspiracjami oraz przemianami, jakie zachodziły w jej twórczości — od tkaniny artystycznej po monumentalne rzeźby. To było spotkanie z życiem i dorobkiem jednej z najważniejszych polskich artystek współczesnych.     
Podczas wizyty obejrzeliśmy dostępne prace artystyczne i materiały dokumentujące jej drogę twórczą oraz dowiedzieliśmy się, w jaki sposób powstawały jej najbardziej znane dzieła. Szczególną uwagę poświęciliśmy abakanom, czyli przestrzennym kompozycjom z włókien, a także cyklom rzeźbiarskim przedstawiającym ludzkie postacie. Ważnym elementem spotkania w Fundacji było poznanie warsztatu artystki i jej sposobu myślenia o sztuce.
Pani Dyrektor Zarządu Fundacji, Magdalena Grabowska, powiedziała, że w twórczości Marty Magdaleny Abakanowicz zwykłe materiały mogą stać się nośnikiem silnych emocji i uniwersalnych refleksji o człowieku, samotności, wspólnocie oraz przemijaniu. W Warszawie zwiedziliśmy Muzeum Narodowe, Akademię Sztuk Pięknych, gdzie studiowała w latach 1950 – 1954, widzieliśmy ,,Rozdroże 2010”, zwiedziliśmy z przewodnikiem starówkę. Spacerując Krakowskim Przedmieściem analizowaliśmy proporcje architektury, osi, rytmu kompozycji przestrzennych. Na cmentarzu ,,Powązki” zapaliliśmy znicze przy grobie Marty Magdaleny Abakanowicz Kosmowskiej i Jana Kosmowskiego, Jana Olszewskiego i innych słynnych Polaków. Warszawa była miejscem edukacji, rozwoju artystycznego i ostatnich lat życia Magdaleny Abakanowicz.
Następnego dnia przejechaliśmy przez Falenty, rodzinne miasto Magdaleny Abakanowicz.  W kolejnym dniu zwiedzaliśmy z przewodnikiem Wrocław. Odbyło się muzealne spotkanie ze sztuką w Muzeum Narodowym. Prześledziliśmy najważniejsze przemiany języka artystycznego Magdaleny Abakanowicz: tkanina staje się rzeźbą – monumentalne abakany wychodzą poza płaszczyznę i zaczynają kształtować przestrzeń, a nośnikami ekspresji są sizal, juta, drewno, metal i brąz.
Zwiedziliśmy Karpacz i Jelenią Górę, gdzie w Biurze Wystaw Artystycznych miała miejsce wystawa prac rzeźbiarskich Magdaleny Abakanowicz, a w Jeleniogórskiej Bibliotece Cyfrowej przechowany 19 – minutowy film pod tytułem ,,Magdalena Abakanowicz” 2002 r.
Pobyt w Karpaczu, części Dolnego Śląska daje możliwość połączenia poznawania kultury z odkrywaniem górskiego krajobrazu. To również czas na refleksję nad relacją człowieka z naturą – jednym z ważnych tematów, które można odnaleźć w interpretacjach twórczości artystki.
Głównymi odbiorcami projektu byli uczniowie, zainteresowani historią i kulturą Polski. Realizacja projektu ,,Śladami matematycznymi w kierunku klasycznej rzeźby. Magdalena Abakanowicz” pozwoliła rozwinąć wiedzę o twórczości Magdaleny Abakanowicz, uwrażliwić uczestników na sztukę, wzbogacić wiedzę o artystce oraz pokazać znaczenie ochrony dziedzictwa kulturowego. 
 Projekt udowodnił, że poznawanie sztuki nie ogranicza się do oglądania dzieł w muzeach. Może być również podróżą przez miejsca, historię i doświadczenia, które pomagają lepiej zrozumieć człowieka oraz otaczający go świat.
Przesyłamy najserdeczniejsze podziękowanie dla Fundacji ,,Pomoc Polakom na Wschodzie im. Jana Olszewskiego”, dla Pani Dyrektor Zarządu Fundacji ,,Magdaleny Abakanowicz” - Magdalenie Grabowskiej, za możliwość wizyty do pracowni i miejsca zamieszkania Magdaleny Abakanowicz w Warszawie, dla Administracji Gimnazjum w Trokach za stworzone warunki dla realizacji projektu i edukacyjnego wyjazdu do Polski.