TARPTAUTINĖ TOLERANCIJOS DIENA – SUKVIEČIANTI DALINTIS GĖRIU

Lapkričio 17-osios dieną mūsų gimnazija nušvito ypatinga šviesa. Tarptautinės tolerancijos dienos minėjimai šiemet tapo ne tik prasmingu susitelkimo momentu, bet ir švente, pripildyta šilumos, kvapnių kepinių aromatų bei nuoširdžių šypsenų.

Jau ankstyvą rytą gimnazijoje vyko judėjimas: vaikai ir suaugusieji nešė savo keptus pyragus, sausainius, bandeles. „Pyragų diena“ tapo gražiu priminimu, kad gerumas dažnai prasideda nuo paprasčiausio dalijimosi – gabalėlio pyrago, mielo žodžio ar draugiško žvilgsnio. Kiekvienas saldus kąsnelis tarsi kūrė mažą tiltą tarp žmonių, rodė, kad bendrystė gali būti kuriama iš kasdienių, bet labai nuoširdžių smulkmenų.

Šios savaitės kulminacija tapo paroda „Tolerancijos gatvė“. Į ją žvelgdamas supranti, kad tolerancija nėra vien gražus žodis. Tai – spalvingos, kūrybingos, vaikų ir jaunimo rankomis sukurtos gatvės, kuriose gyvena pagarba, supratimas, atjauta ir draugiškumas. Kiekvienas namelis, kiekviena langinė ar durys pasakojo savo istoriją: apie svajonę būti išgirstam, apie drąsą būti savimi, apie gebėjimą priimti kitokį žmogų. Parodoje susiliejo skirtingos idėjos, kultūros ir požiūriai – tarsi tikra gyvenimo sankryža, kuri ragina mus visus sustoti, apsidairyti ir paklausti savęs: ar aš esu pakankamai atviras kitam?

Tarptautinė tolerancijos diena priminė, kad kiekvienas iš mūsų gali tapti mažyčiu šviesos šaltiniu – nesvarbu, ar tai būtų šypsena, padėka, ištiesta ranka ar tiesiog pagarbus tylėjimas šalia kito.

Šiandien, žvelgdami į „Tolerancijos gatvę“, suvokiame: jeigu tokia gatvė atsiranda mūsų vaikų širdyse, ji tikrai gali atsirasti ir mūsų kasdienybėje.

Lapkričio 17-ąją mūsų gimnazijos koridoriai prisipildė ypatingos šviesos – čia atgijo paroda „Tolerancijos jėga“. Tai buvo ne tik darbų ekspozicija, bet ir tylus kvietimas sustoti, įsiklausyti ir pajusti, kokia didelė galia slypi paprastuose žmonių pasirinkimuose: išgirsti kitą, suprasti, priimti. Į parodą žvelgiant buvo aišku – mokiniai kūrė iš širdies. Kiekvienas darbas liudijo skirtingą istoriją. Vieni piešiniai pasakojo apie draugystę, stipresnę už skirtumus. Kituose  kūriniuose, kad visi esame unikaliai svarbūs.

Parodos erdvėje kabėjo ir įvairūs posakiai, kurių paprastumas  vertė sustoti ir pamąstyti:

„Tolerancija prasideda ten, kur baigiasi baimė“, „Mes skirtingi, bet mūsų širdys plaka tuo pačiu ritmu“, „Priimti kitą – tai išmokti būti geresniu“, „Žmogaus didybė – gebėjime išgirsti ne tik žodžius, bet ir tylą“, „Tolerancija – ne silpnybė, o drąsa matyti daugiau“.

Šventės metu gimnazijos bendruomenė buvo raginama susimąstyti, kad tolerancija nėra vienkartinė akcija ar šūkis plakate. Tai kasdienis pasirinkimas – kartais tylus, kartais sudėtingas, kartais labai paprastas. Tai žvilgsnis į žmogų taip, lyg pirmą kartą jį išvystume be išankstinio vertinimo.

Parodos metu vienas mokinys ištarė frazę, kuri tą dieną tapo tarsi ašimi:
„Jei norime, kad pasaulis būtų geresnis, pradėkime nuo savęs, savo klasės, savo žodžių.“

Ir galbūt tai – pati didžiausia tolerancijos jėga. Ne grandioziniai darbai, o mažos kasdienybės akimirkos, kuriose pasirenkame būti žmonėmis vieni kitiems.

Šie Tolerancijos dienai skirti renginiai paliko daugiau nei tik saldžių pyragų skonį. Jie paliko jausmą, kad esame bendruomenė, gebanti kurti šiltą, saugią ir jaukią aplinką.